Renkantis kelionių kryptį daugelis sau užduoda klausimą: - Ar verta vykti į Tenerifę? Mūsų atsakymas būtų, kad nieko nėra vertingesnio už naujus įspūdžius, saulę, gerą maistą ir galimybę turėti laiko savo mintims bei tikriems norams. 

Trumpai papasakoti apie tai, kas paliko didžiausią įspūdį šioje saloje yra labai sudėtinga, bet mes papasakosime apie tai, kas ilgiausiai užsilieka mintyse ir širdyje, grįžus namo ir dirbant ofise.

Mintyse ir širdyje mums labiausiai įstrigo nuostabios, milžiniško dydžio ir jėgos bangos prie Tenerifės švyturio ir ta antgamtiška, visas neigiamas emocijas išvalanti bangų mūša. Jausmas, kad po kojomis dunda žemė, o veidą paliečia mažulyčiai sūraus vandenyno purslai yra tiesiog nuostabus. Tai puikiausia meditacija, poilsis, minčių ir emocijų išvalymas, grįžimas į save.

Rekomenduojame paskanauti jūros gėrybių, žuvies. Išdrįskite paragauti tai, ko Lietuvoje neragavote. Pabandykite šias nuostabias jūros dovanas paruošti patys su šlakeliu alyvuogių aliejaus, baltojo vyno ir česnako. Nuostabi patirtis, nauji išbandymai ir jaudinantis potyris gomuriui.

Būtinai išplaukite į vandenyną stebėti delfinų ir banginių. Puikios emocijos ir šypsena nuo ausies iki ausies garantuota. O ir saulės spinduliai laivo denyje įgauna naują skonį. 

P.S. Mažas patarimas keliaujantiems. Karti patirtis parodė, kad net ir tiesioginio skrydžio metu dingsta bagažas. Visada turėkite būtiniausių daiktų rankiniame bagaže. Taip pat Tenerifėje vertingiau pabūti ne mažiau 2 savaites. Kitu atveju bus gaila su šiuo puikiu kraštu išsiskirti taip greitai.

Linkėjimai ir didelis ačiū Kanarėlėms. Mes dar sugrįšime.

Milda ir Tadas

Dvi šeimos nutarė aplankyti Tenerifę. Du tokie jau šiek tiek pagyvenę, praplikę ir pražilę vyrukai ir jų žmonos. Aš čia tam, kad būtų aišku, su kokia kompanija turite reikalą.

Viskas prasidėjo prieš metus, kada Kipre sužinojome apie kanareles.com. O toliau buvo paprasta – elektroninis laiškas, informacija, sprendimas ir pirmyn. Skridome iš Modlino ( Varšuva) aerouosto tiesioginiu reisu, grįžome ten pat. Dešimt dienų – tai minimumas Tenerifėje. Skristi savaitei, kaip siūlė Vilnius, tikrai neverta. Oro uoste laukė Jonas, pasipuošęs kortele su užrašu ,,Ovidijus“. Meluoja, aišku, Ovidijus – tai aš. Bet išsiaiškinom. Jonas palydėjo iki automobilių nuomos, pasirašėm sutartį ( mašiną Jonas mums visam viešnagės laikui užsakė iš anksto) ir praktiškai naujas Renault Capture Automat- mūsų paslaugoms. Maždaug po valandos jau rakinome mūsų laikinų namų duris apartamentų komplekse Balcon de Los Gigantes. Keistas sutapimas, bet miestelis vadinasi irgi Los Gigantes. Viskas, atostogos prasidėjo iš tikrųjų.

Toliau – apie įspūdžius. Jeigu atvirai – tai dešimt dienų tikrai nedaug. Lygiai tiek, kad liktų ką pamatyti ir kitą kartą. O mes aplankėme tai, ką reikia aplankyti būtinai: Teidės ugnikalnį, Loro parką, Icod de Los Vinos drugelių muziejų (gal tiksliau – fermą) ir pražygiavome Mascos kanjonu. Čia išvardinau turistinius objektus, apie komercinius – vėliau. Mes su žmona Tenerifėje buvome antrą kartą, todėl daug kas jau buvo matyta. Bičiuliai – pirmą, jiems viskas buvo nauja. Bet galiu pasakyti, kad Teidė ypatingo įspūdžio nepadarė. Va peizažai aplink ją – kitas dalykas. Galima filmuoti kiną apie tarpplanetinius karus. Todėl į Teidę verta pažiūrėti iš toliau, o po apylinkes pasivaikščioti, juo labiau, kad yra keliukai. Beje, pakilimas į Teidę netoli kraterio – 27 eurai ir dvi valandos laukimo. Pagalvokit. Man, pavyzdžiui, viršuje trūko oro. Įspūdis savotiškas, bet pakartoti nenorėčiau. Loro parkas. Įsivaizduojat, pažįstu žmonių, kurie, būdami Tenerifėje, nevažiavo į Loro parką. Nesuvokiama, gauni įspūdžių labai ilgam. Vien orkų šou ką reiškia. O kur dar delfinai, jūrų liūtai, papūgos... Smulkiau nepasakosiu – geriau pamatyti. Drugelių ferma irgi puiku, jau vien todėl, kad tokių drugelių niekada nematėme. Gyvena jie ten praktiškai natūraliomis sąlygomis ir ten jų daug. O jeigu bandysite fotografuoti skrendančius – turėsite naujų potyrių. Mascos kanjonas. O gal Jums labiau patinka ,,tarpeklis“. Man – kanjonas, todėl toliau taip ir vadinsiu. Ir apie tai reikia parašyti plačiau.

Į Mascą, lydimi Povilo, pajudėjome 9 valandą ryto. Kelias į Mascą – klasikinis serpentinas, kai kelias vingiuoja kaip .... Žodžiu, vingiuoja. Vaizdai – vau !!! Keliukas siauras, bet pavojingose vietose į prarajos pusę visur aptvertas. Nulėkti žemyn labai sunku, bet labai pasistengus – tikriausiai įmanoma. Mes nebandėme ir Jums nerekomenduojame. Išlipom padaryti foto, tai vėjas vos nenupūtė žemyn. Masca – gražus nedidukas kaimelis, kurio kavinėje – parduotuvėje nusipirkome bilietus į laivą kelionei atgal. Vėjas dar didelis, bet kuo arčiau kanjono dugno leidiesi, tuo mažesnis. Apačioje visai ramu ir šilta. Pirmyn, link vandenyno. Žinot, kažką rašyti apie įspūdžius būtų kvaila. Tokių žodžių arba nėra, arba aš jų nerandu. Todėl tuos penkis tūkstančius penkis šimtus metrų be tako paliksiu praeiti Jums patiems ir susidaryti asmenišką nuomonę. Beje, Povilas atsisveikino ir grįžo atgal – parvaryti mašinos. Jis geležinis, turbūt. Pasakojimą tęsiu nuo vandenyno kranto, kur skaniausias pasaulyje alus 0,33 skardinėje kainuoja niekingus 2,5 euro ir kurį tu išryji per 0,33 sekundės. Laivelis, kuris, panašu, tik mūsų keturių ir laukė, pasirodė kaip kruizinis laineris. Pakeliui praplaukėme pro pat uolas, pamaitinome žuvėdras pietų likučiais ir iš uosto, kiek leido likę mano jėgos ( su pasididžiavimu konstatuoju, kad kompanionai laikėsi kur kas geriau), nuėjom pirkti kepurės, kurią niekšas vėjas nupūtė nuo galvos dar Mascos kaimelyje. Išvados: jeigu jau aš su savo 52 metais, 126 kilogramais, 190 centimetrų ūgiu ir visišku kabinetiniu darbu sėkmingai įveikiau maršrutą, tai visi kiti tiesiog privalo. Aišku, raumenys po to paskaudėjo, bet tai tik įrodo, kad jų dar yra. Tai apie Mascą tiek.

Dabar – komercija. Aš rūbuose silpnas, bet net aš supratau, jog United Colors of Benneton Los Americas rūbai gražūs ir pigūs. Pripirkom nemenką krūvą žmonai ir man, sumokėjom 42 eurus. Moteriški džinsai su skylėm kainavo 5,99 euro. Dar yra Sen Eugenijo prekybos centras su Mango parduotuve... O jeigu rimtai užsiimti pirkiniais, siūlau važiuoti į salos sostinę.

Taigi, reziumuojant: šauni jaunų žmonių kompanija savo darbą atlieka kvalifikuotai ir nuoširdžiai. Ačiū Laurai, Jonui ir plieniniam Povilui. Jeigu dar kada likimas nuspręs atvežti mus į Tenerifę, reikalą turėsiu tik su Kanarėlėmis.  

Gerų įspūdžių Kanarėlių Tenerifėje Jums linki      

Virginija ir Ovidijus        Rima ir Virgilijus    

 

Dieną prieš buvau nuvažiavęs į Punta de Teno, prie švyturio. Ten taip pat pasivaikščiojau pakrante kelis kilometrus – iki vėjo malūnų. Na dar pabandžiau ragauti kaktuso vaisių... nelabai sekėsi : žodžiu, ten buvo stiprus vėjas, nors ir šilta, tai matyt ir perpūtė. Kitą dieną jau šiek tiek skaudėjo gerklę, bet jaučiausi neblogai, todėl išsiruošiau „pasivaikščioti“ po Teidės parką.

Kažkaip atsiradau prie Montana Blanca sustojimo ir apie 10 val išėjau... Neskubėdamas pradžioje, lipdydamas sniego senius ir visokias fotosesijas darydamas... kol priėjau ženklus ir nutariau, kad nuėjau ne taip mažai (klaida!) ir dabar jau reikia eiti toliau. Tuo metu pradėjo kilti ir plaukti pro šalį debesys – ežiukas rūke, nors matomumas buvo, bet orientacijos tas nepridėjo. Nutariau eiti maždaug tiesiai (klaida – takas 7 iki Montana Blanca vingiuoja po laukus, aplink tuos lavos kiaušinius ir mažai kyla į viršų). Dar pro šalį „pralėkė“ kažkoks „sportininkas“, nutariau, kad einu neblogai ir pasileidau paskui tą „sportininką“. Nuo to laiko – nei sportininko, nei tako nebemačiau.

Praėjau ledo lauką ir įėjau į tokį pemzos skaldos plotą, kur viskas lengva ir rieda žemyn. Lipti aukštyn beveik neįmanoma. Tada užsilipau ant lavos liežuvio ir praktiškai juo lipau iki viršaus. Nors toks lipimas reikalauja nemažai jėgų ir koncentracijos – nuo vieno lavos gabalo ant kito, reikia gerai žiūrėti kur statai kojas ir kabintis rankomis, bet judėjimas vyksta kaip kopėčiomis, be jokių slydimų ir riedėjimų. Aišku, galima ne tik išsisukti koją, bet ir išsimušti dantis - aš atsipirkau minimaliai apibrozdintomis blauzdomis. Na ir aišku, nauji batai pavirto senais, o pirštinės – išmetimui. Na paskui pradėjo tarp lavos atsirasti ledo plotelių. Gaila, kad lipant ką nors fotografuoti galima tik atgal ir žemyn, nes į viršų matosi gal tik 10-20 metrų lavos lauko. Dėl to beveik visose nuotraukose figūruoja Montana Blanca, matosi kaip debesys siekia beveik iki Montana Blanca viršaus. Tai va taip aš užlipau iki Rambleta, pilni takai buvo storų ir niekur neskubančių turistų, o man iki vakaro dar reikėjo nulipti iki automobilio. Tai ir pasileidau... Užsukau į Refugio Altavista, truputį pasikroviau išsikrovusį telefoną, išgėriau kavos iš automato už 2€, „dakaliau“ savo sumuštinius ir išėjau. Ledo laukais truputį „nukirtau“ vingius ir kampus ir apie 18:20 buvau automobilių stovėjimo aikštelėje. Parvažiavau į Gigantų Balkonus ir alus buvo pasakiškai skanus (dehidratacija, matyt :). Tai toks nuotykis.

Gaila, kad lietuviškas pavasarinis imunitetas (t.y. nėra beveik jokio) pavedė. Tikrai buvau pasiryžęs lipti į Pico Viejo nuo Roques de Garcia ir eiti aplink kraterį. Na, bet matyt, jau yra tradicija, kad aš atvažiavęs į Tenerifę kažkokių planų neįvykdau – visada atsiranda reikalas atvažiuoti vėl.

Dėkui už parūpintą gyvenamą plotą ir iki kito karto!

Arvydas

Ilgos Rasos ir Ernesto šeimos atostogos

Tokius kaip mes dabar populiaru vadinti „žiemos“ arba „saulės“ emigrantais.  Pastarasis pavadinimas mums daug mielesnis, nes saulė ir čia gyvenantys bei  poilsiaujantys mums šypsojosi ištisus du mėnesius, kuriuos mes su šeima praleidome Puerto de Santiago miestelyje.

Nuo sausio pabaigos iki kovo pabaigos praleistas laikas čia, mums – tarsi gražus spalvotas sapnas, iš kurio nesinorėtų pabusti.

Šiandien mūsų vyresnėlės (3 m. 8 mėn.) piešiniuose:  vandenyno bangos, lėktuviukai skrendantys į Tenerifę, dideli kaktusai su spygliukais ir net trikampio formos Teidė.  Štai ką du nuostabūs mėnesiai  Tenerifėje paliko mūsų mažos mergytės galvelėje. Na o pagrandukė, kuri Loro parke šventė savo pirmąjį gimtadienį, žiūrėdama į nuotraukas vis kartoja pingviniukų kalbą.

Mes, suaugusieji, labiausiai pasiilgstame besišypsančių, draugiškų salos gyventojų.  Jų skleidžiama šiluma ir dėmesys mus labai išlepino. Mes dar ir šiandien šypsomės kiekvienam praeinančiam lietuviui, bet ne kiekvienas mums atsako tuo pačiu, mažylės mojuoja rankele kiekvienam suaugusiam, gaila, bet ne kiekvienas tą pastebi. Prie gamtos grožio galima priprasti ir jau po kurio laiko nebesistebėti vis praeinančiais vaizdais, o žmonių noras šypsotis stebino nuolatos.  

Dideli kaktusai, „devynios galybės“ palmių rūšių, kalvotos vandenyno pakrantės, juodas smėlis, bananų plantacijos, lauro ir eukalipto medžiai, žydinčios mūsų vyresnėlės ūgio pienės kalnuose žavėjo mus, kai mes keliaudavom vingiuotais salos kalnų keliais.

Kelis kart aplankytas Santa Cruz išsiskyrė Karnavalo didybe, tarpeklyje įsikūrusi Masca gąsdino siaurais vingiuotais keliais į ją, Garachico ir La Orotava žavėjo savo autentiškumu, du kartus aplankyta Teidė stebino nepakartojamais kraštovaizdžiais. Pasivaikščiojimas pietinės salos dalies pakrantėmis dar kartą įrodė, kad Tenerifė yra labai mėgiama turistų.

Norint gerai praleisti laiką čia, manome, kad labai svarbu viską iš anksto apgalvoti, suplanuoti. Juo labiau, kad keliavome su mažais vaikais ir ilgesniam laikui. Tuomet norisi apartamentų patogioje vietoje, kad netoliese būtų prekybos centrai, norisi greitai pasiekiamo paplūdimio. Absoliučiai viską, ko tik mes suplanavę norėjome, gavome Martyno ir Urtės pagalba. Mes esame labai laimingi sutikę šiuos žmones. Jie mus globojo nuo pat atvykimo.  Kanarėlių patarimai, ką pamatyti, kur pigiai išsinuomoti automobilį, kaip skaniai pasigaminti aštuonkojį bei kitas jūros gėrybes, kaip elgtis netikėčiausiose situacijose, mums labai padėjo bei sutaupė nemažai laiko ir pinigų.

Jei norite gero kokybiško poilsio už optimaliausią kainą, galime užtikrintai rekomenduoti Kanarėles. Gausite daugiau, nei galite tikėtis!

Rūta

Šiltos Arvydo, Rūtos ir Adomo Kalėdos

Kelionė į Tenerifę buvo tikrai šauni, gal dėl to, kad giminės susirinko švęsti Šv. Kalėdų. Buvo labai jauku, jautėmės kaip namuose. Savaime suprantama kilo mintis, kad būtų gera čia gyventi.

Man asmeniškai labai patiko natūrali gamta ir jos įvairovė , įdomu buvo stebėti kylant į kalną besikeičiančią augaliją. Kaktusus keitė pušynai , eukaliptų gojeliai. Stebino drėgmė vienoje salos pusėje, ir gana sausa nederlinga pietinė salos dalis.

Costa del Silencio miestelis mus pasitiko su šiluma, ramybe ir jaukumu.  Laukinis vandenyno krantas, su rausvos spalvos kalneliu, kuriame vanduo ir vėjas išgražindami smiltainį paliko savo ženklus.

Siauras pliažo ruoželis tarp kalno ir vandenyno priminė Petros didybę. Tiesa, čia nėra smėliuko maudynėms, bet nardytojams tikrai yra ką pamatyti. Buvau labai nustebintas, nesitikėjau pamatyti tiek įvairių spalvotų žuvyčių, aštuonkojį įsispraudusį į plyšį, geltonųjų koralų.

Dvi povandeninės salos apaugusios keleto spalvų tankia augalija, saulės šviesoje mirga nuo gausybės įvairiausių žuvų. Čia net nardytojus laivai atplukdo pasigrožėti, o mes visa tai turėjom savam pajūryje.

Žuvies turgus

Gailiuosi, kad per mažai buvo laiko (buvome 13 dienų),  nespėjau žvejybai su meškere susiruošti , tik su pavydu stebėjau dešimtis žvejų, kurie rado čia savo pomėgiui puikią vietą.

Nemėgstantiems nardyti patiko Adeje miestelio smėlėtas pliažas, už 15 min. kelio mašina . Labai įdomu buvo pabuvoti žuvų bei ūkininkų turguose.

Senojoje Adejėje aplankėme labai įdomias ir linksmas Bernelių mišias, tikrai patarčiau sudalyvauti, nes tikrai linksma nuotaika ir ypatingai linksma muzika. Las Amerikas miestelyje labai patiko “Flamenko” šokiai, kuriuos atliko tikri profesionalai. Tiesiog negali likti abejingas matydamas tokį temperamentą.

Ačiū už kelionę organizatoriams, kurie mus pasitiko, viską aprodė ir paaiškino. Kitą dieną jau daugelį būtiniausių dalykų žinodami, jautėmės saugiai ir su malonumu leidomės į pažintinę kelionę.

Mindaugo ir Deimantės medaus kopinėjimas

Mindaugas ir Deimantė

Tenerifėje lankėmės gegužės pabaigoje. Mūsų atostogos truko 7 dienas (šiek tiek gailimės, kad buvo tokios trumpos :) ). Gyvenome šiaurinėje salos dalyje, Icod de los Vinos miestelyje.

Manėme, kad ši sala bus panašesnė į kitas populiarias atostogoms vietas, tokias kaip Egiptas, Tunisas ar Turkija. Tačiau išvydome salą kurioje galima rasti viską, ir kalnus, ir vandenyną, ir žalumos, ir dykumos. Nesitikėjom, jog šioje saloje gali būti tiek pramogų ir skanaus maisto.

Labiausiai rekomenduojame aplankyti Tenerifę aktyvių atostogų mėgėjams. Nepasigailės tie, kurie mėgsta laipioti uolomis, užsiima vandens sportu, mėgsta eiti į žygius. Nesame vandens sporto gerbėjai, tačiau čia atvažiavę neatsilaikėme ir išbandėme banglentes. Užsisakėme vienos dienos kursą ir likome sužavėti.

Vykstantiems atostaugauti patariame aplankyti Loro parką, nuvykti pasivaikščioti kalnais, pakilti į mėnulio slėnį.

Atostogoms Tenerifėje 7 dienoms, dviems žmonėms, su lėktuvo bilietais, mašinos nuoma, būstu, pramogomis (Loro parkas, banglenčių kursai) išleidome 3800 Lt.

Į Tenerifę keliavome kovo 22-31 dienomis

Vos pradėjus leistis lėktuvui, mes su vyru Jonu įbedę nosis į lėktuvo langelį mėgavomės mums neįprastais Tenerifės salos vaizdais. Į akį krito masyvus vandenynas ir rudi žemių lopai. Tai buvo išdegusi dykuma...

Nusileidus pietiniame Sur Reina Sofija oro uoste taip ir norėjosi sušukti „vau“.  Nuo čia ir pradėsime kelionės įspūdžius.

Neįprasti Lietuvio akiai aštriabriauniai uolingi kalnai apaugę  laukiniais kaktusais ir „ mutantėmis“ kiaulpienėmis bei žemaūgiais krūmeliais darė didelį įspūdį. Čia pat Atlanto vandenynas ir uosto nuostabi, išpuoselėta augmenija – palmės, fikusų krūmai, rožės...

Gyvenome Los Gigantes miestelyje, kuris atrodo lipa iš jūros į stačius, gigantiškus, legendomis apipintus kalnus. Tikrai,  čia baigiasi pasaulis...

Ketvirtą valandą ryto išskubėjome su Jonu susipažinti su kurortu. Paukštelių čiulbėjimas, ramybė, gaivus ir šiltas Atlanto vandenyno alsavimas... nuostabu!

Jau pirmą dieną įsėdę į nuomotą „ Pežuką“ su vėjeliu išrūkome į Masca kaimelį. Tai šiaurės – vakarinė dalis siaurais kalnų keliukais juosianti Teno kalnų serpantinus. Baimintis neteko – keliukai pritaikyti net ir nepatyrusiam vairuotojui. Apžiūrėję kaimelį, prisipirkę skanių vietinių vaisių, smalsumo genami patraukėme Mascos tarpekliu link vandenyno. Buvo į ką akis paganyti, net ir nepastebėjome kaip nustraksėjome 3600 metrų. Bet... susisgribome laiku, teko grįžti atgal, tik dabar į kalną ir vėjui pučiant į veidą. Labai pavargome. Papietavę toliau patraukėme į Garachico miestelį. Pakeliui grožėjomėms kalnais, stebėjome vietinių Tenerifės gyventojų auginamas ožkų ir kupranugarių kaimenes, bananų rančas. Atsipūsti sustojome Garachico miestelyje. Aplankėme architektūrinius - religinius statinius, pasivaikščiojome vandenyno pakrante.  Čia jau vėsiau, pučia stipresnis vėjas, daugiau žalumos. Važiuojant į Icod de Los Vinos pravažiavome seniausią pasaulyje Drakono medį. Slėnyje auginamos vynuogės, bananai . Po tokios turiningos dienos šiek tiek pavargę patraukiame į savo namučius.

Nenorėdama plačiai išsiplėsti paminėsiu aplankytas vietas, kurios paliko gerą įspūdį. Tai gražūs Los Christianos , Los Americas, El Medano paplūdimiai, kuriuose vykdoma poilsio ir turizmo industrija. Daug laiko praleidome Anagoje, važinėjome kalnų keliais, pasivaikščiojome lauro medelių giraitėje, aplankėme turistų lankytinas vietas, grožėjomėms uolomis.

Santa Cruz de Tenerifė ir La Laguna tai miestai, kuriuose supirkome lauktuves namiškiams. Stebino žemos kainos ir gera pirkinių kokybė. Taip pat aplankėme gražius parkus, pasivaikščiojome po miestų gatves. Kiekvienas miestelis išskirtinis, turintis savo veidą.

Puerto de La Cruz įsikūręs garsusis Loro parkas. Čia praleidome visą dieną. Parke vyksta įspūdingi delfinų, orkų, jūros liūtų, papūgų pasirodymai. Nuostabi parko augmenija, begalės papūgų rūšių, pamatėme flamingus, krokodilus, žuvis, baltuosius tigrus, gorilas ... ir pingvinus.

Svarbiausias turistų traukos objektas Tenerifėje yra Teidės ugnikalnis.  Apsilankymas paliko didelį įspūdį. Vaikščiojant kalno viršūne pasijutome kaip mėnulyje. Tai nenusakomo grožio parkas, su išskirtiniais peizažais, spalvų įvairove.

Los Gigantes prieplaukoje galima išsinuomoti vandens motociklus, išplaukti į artimiausią salą, paplaukioti piratų laivu arba plaukti panardyti Atlanto vandenyne. Mes su mažu kateriuku išplaukėme prie Los Gigantes uolų stebėti nardančių delfinų. Buvo labai smagu stebėti ir fotografuoti delfinų šuolius. Taip pat buvome nuplaukę prie Masca tarpeklio, kurio nebuvome pasiekę pėsčiomis.

 Vakarais laiką leidome kavinėse, smalsu buvo išbandyti ispanišką virtuvę, klausėmės ir stebėjome ispanų meninius pasirodymus.

Labai greitai prabėgo laikas, liko daug neaplankytų vietų. Turėjome krautis lagaminus ir skristi į Lietuvą. Atsisveikindami tarėme:“ Lik sveika Tenerife, mes dar sugrįšime !“

Dėkojame Kanarėlėms, padėjusioms mums įspūdingai, saugiai ir įdomiai praleist laiką.

 

Gedimino atostogos

Atostogavau žiemą, sausio pabaigoje, Tenerifėje praleidau 7 dienas. Gyvenau šiaurinėje salos dalyje, La Mancha miestelyje šalia Icod de los Vinos.

Gediminas

Išvydau salą, kurioje labai daug kontrastų. Klimatas keičiasi kas porą kilometrų, o žmonės pietuose ir šiaurėje skiriasi kaip diena ir naktis. Šiaurinė dalis pasirodė autentiškesnė.

Atostogos buvo puikios - teko aplankyti keletą egzotiškų gamtos kampelių, paragavau vietinių vandenyno gėrybių, pagulėjau ant importuoto Sacharos smėlio, ir po ilgo žygio po Anagos kalnus pasikaitinau saunoje. Tobula.

Tenerifė yra vieta kurioje kiekvienas žmogus gali rasti jam patinkančią veiklą. Man didžiausią įspūdį paliko Loro parkas bei ungikalnio Teide viršukalnė. Kitos įdomesnės, turistų neatrastos ir vertos dėmesio vietos buvo vakarinis salos švyturys prie Buenavista miestelio ir Puerto de la Cruz.

Įsimintinas kelionės nuotykis :). Žygio metu į Mascą, pradėjo linoti leitus, kopimas atgal tapo sudėtingas, virš galvos zujo sraigtasparnis, galvojom, kad mus čia taikosi išgelbėti. Viskas pasibaigė sėkmingai, o pasirodo, viršuje susidūrė pora automobilių, vieną sužeistąjį teko skubiai išgabenti į ligoninę.

Kelionei išleidau 1 900 litų įskaičiavus apgyvendinimą, automobilį, kurą (kuris yra labai pigus šioje saloje), maistą, pramogas ir lauktuves.

Birutės ir Vytenio aktyvus poilsis

Hola! Įspūdžiams ir įdegiui nespėjus išblėsti, skubame pasidalinti savo kelionės į Tenerifę akimirkomis. Pirmasis įspūdis apie salą dar leidžiantis lėktuvui – sausa, saulėta, mažai augmenijos. Kaip vėliau paaiškėjo – tai labiau pietinei salos pusei būdingas kraštovaizdis. Taigi, iš pirminio įpūdžio neklydome tik apie saulę.

Pačias atostogas pavadinčiau aktyviomis – nebuvo tokios dienos, kad neapžiūrėtume bent vieno miesto ar miestelio, apsilankėme pasaulinio garso Siam ir Loro parkuose, kuriuose nepabuvoti nuvykus į Tenerifę – nuodėmė. Gulėti pliaže ir nieko neveikti progos taip ir nepasitaikė, tačiau dėl to nejaučiame nei menkiausio nusivylimo – vietoje „viešbutinių“ atostogų prie baseino gavome pilną paketą pažintinių kelionių po salą. Labai sunku žodžiais nupasakoti, kokio įstabaus grožio yra sala bei kaip labai ji bei joje gyvenantys žmonės skiriasi nuo Lietuvos. Atrodytų karšto temperamento ispanai iš tiesų yra visiškai atsipalaidavę ir malonūs žmonės, buvome nustebinti jų tolerancija vairuojant – juk spūstyse esame pripratę iš kito automobilio vairuotojo sulaukti necenzūrinių gestų ar žodžių, o ne šypsenos ir rankos mosto, rodančio suteiktą pirmenybę važiuoti.

Saloje atostogavome vasario pabaigoje – kovo pradžioje, kuomet Lietuvoje dar karaliavo visiška žiema. Tiesa, žiema buvo ir Tenerifėje, tačiau kad ir kaip dažnai girdėjome ten gyvenančių žmonių komentarus, kad „vėsoka“, mes sėdėdami parke valgėme ledus ir jautėmės pabėgę nuo šaltojo metų laiko bei prisižadėjome rudenį ar žiemą būtinai vėl apsilankyti.

Grįžę namo juokavome, jog kitą kartą į Tenerifę skrisime su tuščiais lagaminais – Lietuvoje laikomų garsiomis firmomis drabužių ten galima įsigyti protu nesuvokiamai mažomis kainomis. Nors apie kainas buvau informuota iš anksto, tačiau tą faktą, ko gero, galutinai suvokti galima tik užsukus į tenykštes rūbų parduotuves ir iš jų išėjus pilnais krepšiais drabužių už minimalią pinigų sumą.

Ir, pabaigai, patenkinsime smalsumą ir atsakysime į klausimą, kuris mums patiems prieš kelionę buvo itin aktualus – kiek kainuoja atostogos Tenerifėje? Už dviejų asmenų 10 dienų atostogas savęs nevaržant (lėktuvo bilietai, būsto ir automobilio nuoma, maistas, pramogos, drabužiai, lauktuvės ir t.t.) iš viso sumokėjome tik 5400 litų. Tie, kas yra nors šiek tiek domėjęsi turizmo agentūrų siūlomų kelionių į šią salą kainomis bei į kainas įeinančiomis paslaugomis (kurios dažniausiai apsiriboja lova, maistu ir baseinu), dabar pasakys „Oho, kaip pigu!“.

Hasta luego!

Birutė ir Vytenis

Įsimintinas Marijos gimtadienis

Tenerifėje buvome 5 dienas, gegužės mėnesį. Šiaurinėje salos dalyje - Icod de los Vinos miestelyje.

Galvojome, kad Tenerifė labai turistinė, sala kur kiaura dieną sėdi pliaže ir nėra ką veikti. O tai ką pamatėm ir gavom - daug veiklos, daug gamtos, daug saulės ir vandenyno ir per mažai laiko. Dėl to būtinai grįšime

Marija

Kadangi tik atvykus turėjome šiek tiek laisvo nesuplanuoto laiko, sėdome į mašiną ir patraukėme į kairę nuo oro uosto, sustojome viename pirmųjų miesteliu papietauti. To nedarytume daugiau. Pietinė dalis yra tai ko mes tikėjomės iš salos, daug turistų, daug prekeivių ir visokių kitokių nesąmonių. Na bet buvo smagu pasijuokti ir žinoti, kad daugiau tokių vaizdų savo kelionės metu neišvysime. :) Taip pat trūko laiko pasidžiaugti įvairiais vandens sportais.

Saloje kiekvienas gali rasti jam tinkantį ir patinkantį kampelį. Aktyviems žmonės kurie mėgsta gamtą - šiaurinė dalis jums. Žmonėms mėgstantiems, paplūdimius ir "all inclusive" atostogas - pietinė dalis jūsų laukia. Taigi - visiems. Kad ir ko beieškotum manau Tenerifėj tai rasi.

Vietos kurias mūsų manymu turi aplankyti kiekvienas atvykėlis.

Teidės viršukalnę. Būtinai užsiregistruokite prieš tai ir gaukite leidimą užlipti į pačią viršūnę. Per dieną ten leidžia užlipti vos keliems šimtams žmonių, tad pasirūpinkite tuo iš anksto. Prireiks vos kelių minučių, nemokama, o vaizdai iš ten dar ilgai neišbluks iš jūsų atminties. Šią vietą pasirinkome atšvęsti Marijos gimtadienį :)

Masca - vien jau nuvažiuoti iki ten yra nuotykis, o ką jau besakyt apie ėjimą iki paplūdimio, ir plaukimą valtimi atgal ir pamišusius taksi vairuotojus vežančius atgal iki mašinos ir žinančius kiekvieną kelio posūkį.

Eukaliptų  miškas su daugybe grilių kur galite pasikepinti savo mėsytę. :) Na ir sąrašas dar gali tęstis ir tęstis. Bet papraščiau būtų nuvykti ir pamatyti viską savomis akimis.

Mūsų abiejų išlaidos buvo apie 2500lt (kartu sudėjus). Įskaičiuojant skrydžius iš Anglijos, automobilio nuomą, bei nakvynę.

Irenos atostogų džiaugsmas

Irena Tenerifėje lankėsi kovo mėnesio pradžioje. Čia praleido dešimt dienų, Los Gigantes apartamentuose. Keturių linksmų atostogautojų kompanija, puikiai praleistas laikas ir nuostabus atsiliepimas: 

"Jeigu yra pasaulyje rojus, tai mes jame buvome. Uolų didybė, vandenyno ošimas, šilta saulė ir žmogaus rankų sukurtas gyvenimas-tai Tenerifė. Mums jau seniai ne dvidešimt, bet mes be perstojo grožėjomės ir
stebėjomės supančiu grožiu. Puikios gyvenimo sąlygos, prieinamos kainos. Dviejų šaunių jaunų žmonių Urtės ir Martyno pagalba ruošiantis kelionei, sutikimas ir visokeriopa pagalba atostogaujant, suteikė mūsų
atostogoms nepakartojamo žavesio. Aš noriu grįžti į Tenerifę, o tiems, kas dar nebuvo, siūlau susisiekti su kanarėlėmis Urte ir Martynu, ilgai nelaukti, krautis lagaminus ir keliauti. Jūs tikrai nenusivilsite." Irena.

Linos, Egidijaus ir Aivaro poilsis

Tenerifėje buvome kovo mėnesio pabaigoje 8 dienas. Buvome apsistoję šiaurinėje salos dalyje, San Marcos miestelyje.

Aivaras

Išankstinės nuostatos ir lūkesčių neturėjome. Sala pakerėjo savo nepakartojamais kraštovaizdžiais. Mums pratusiems prie lygumų  - kalnai, kalnų keliai, tenykštė augmenija paliko neišdildomą įspūdį.

Mūsų nuomone Tenerifė puiki vieta atostogauti visiems žmonėms. Mėgstantys "patinginiauti" ir pasilepinti saulės atokaitoje, tai puikiai galės padaryti pietinėje salos dalyje garsėjančioje savo paplūdimiais. O aktyviaus poilsio mėgėjams - manom sala bus tikras atradimas.

Rekomenduojam aplankyti: Teidės nacionalinį parką, Maskos tarpeklį, Loro parką, Guimar piramides, Los Gigantes uolas.

Visos dienos praleistos saloje buvo kaip vienas nuotykis. O įsimintiniausias gal būt -  plaukimas laivu iš Puerto de Santiago miesto, bent jau sūnui tai tikrai. Jei nuspręsite tai daryti rekomenduojame laiva - Flipper uno.

Trims asmenims 8 dienos saloje kainavo ~7000 lt. (įskaitant lėktuvo bilietus, apgyvendinimą, mašinos nuomą, kurą ir visas kitas išlaidas).

Tenerifę aplankėme spalio mėnesį ir praleidome čia dešimt dienų. Atostogos buvo šaunios. Namus pasiekėme per dvidešimt keturias valandas. Šilumos Lietuvoje radome nulį laispnių, o bute tik keturiolika laipsnių. Po Tenerifės klimato - tai košmaras. :)

Atostogų Tenerifėje metu mums parūpo nusigauti prie baseino esančio vandenyno pakrantėje. Žmona mane fotografavo, o aš tuo metu patyriau nuotykį - mane užliejo banga, pasekmė - visas pats kiaurai permirkęs ir miręs telefonas. 

Sėkmės Jums ir IKI sekančio susitikimo!