Arvydo nuotykiai Teidėje

Dieną prieš buvau nuvažiavęs į Punta de Teno, prie švyturio. Ten taip pat pasivaikščiojau pakrante kelis kilometrus – iki vėjo malūnų. Na dar pabandžiau ragauti kaktuso vaisių... nelabai sekėsi : žodžiu, ten buvo stiprus vėjas, nors ir šilta, tai matyt ir perpūtė. Kitą dieną jau šiek tiek skaudėjo gerklę, bet jaučiausi neblogai, todėl išsiruošiau „pasivaikščioti“ po Teidės parką.

Kažkaip atsiradau prie Montana Blanca sustojimo ir apie 10 val išėjau... Neskubėdamas pradžioje, lipdydamas sniego senius ir visokias fotosesijas darydamas... kol priėjau ženklus ir nutariau, kad nuėjau ne taip mažai (klaida!) ir dabar jau reikia eiti toliau. Tuo metu pradėjo kilti ir plaukti pro šalį debesys – ežiukas rūke, nors matomumas buvo, bet orientacijos tas nepridėjo. Nutariau eiti maždaug tiesiai (klaida – takas 7 iki Montana Blanca vingiuoja po laukus, aplink tuos lavos kiaušinius ir mažai kyla į viršų). Dar pro šalį „pralėkė“ kažkoks „sportininkas“, nutariau, kad einu neblogai ir pasileidau paskui tą „sportininką“. Nuo to laiko – nei sportininko, nei tako nebemačiau.

Praėjau ledo lauką ir įėjau į tokį pemzos skaldos plotą, kur viskas lengva ir rieda žemyn. Lipti aukštyn beveik neįmanoma. Tada užsilipau ant lavos liežuvio ir praktiškai juo lipau iki viršaus. Nors toks lipimas reikalauja nemažai jėgų ir koncentracijos – nuo vieno lavos gabalo ant kito, reikia gerai žiūrėti kur statai kojas ir kabintis rankomis, bet judėjimas vyksta kaip kopėčiomis, be jokių slydimų ir riedėjimų. Aišku, galima ne tik išsisukti koją, bet ir išsimušti dantis - aš atsipirkau minimaliai apibrozdintomis blauzdomis. Na ir aišku, nauji batai pavirto senais, o pirštinės – išmetimui. Na paskui pradėjo tarp lavos atsirasti ledo plotelių. Gaila, kad lipant ką nors fotografuoti galima tik atgal ir žemyn, nes į viršų matosi gal tik 10-20 metrų lavos lauko. Dėl to beveik visose nuotraukose figūruoja Montana Blanca, matosi kaip debesys siekia beveik iki Montana Blanca viršaus. Tai va taip aš užlipau iki Rambleta, pilni takai buvo storų ir niekur neskubančių turistų, o man iki vakaro dar reikėjo nulipti iki automobilio. Tai ir pasileidau... Užsukau į Refugio Altavista, truputį pasikroviau išsikrovusį telefoną, išgėriau kavos iš automato už 2€, „dakaliau“ savo sumuštinius ir išėjau. Ledo laukais truputį „nukirtau“ vingius ir kampus ir apie 18:20 buvau automobilių stovėjimo aikštelėje. Parvažiavau į Gigantų Balkonus ir alus buvo pasakiškai skanus (dehidratacija, matyt :). Tai toks nuotykis.

Gaila, kad lietuviškas pavasarinis imunitetas (t.y. nėra beveik jokio) pavedė. Tikrai buvau pasiryžęs lipti į Pico Viejo nuo Roques de Garcia ir eiti aplink kraterį. Na, bet matyt, jau yra tradicija, kad aš atvažiavęs į Tenerifę kažkokių planų neįvykdau – visada atsiranda reikalas atvažiuoti vėl.

Dėkui už parūpintą gyvenamą plotą ir iki kito karto!

Arvydas