Vakarinis pasivaikščiojimas po Garachico

Iki 1706 metų Garachico buvo vienas svarbiausių salos uostų, kur atplaukdavo kava, prieskoninės žolelės ir vynas. Tais metais Tenerifėje išsiveržė ugnikalnis ir per dvi savaites uostas buvo palaidotas po lava, o miestelis prarado gyvastį.

Šiandien Garachico didžiuojasi būdamas turbūt mažiausiai turistų paliestu salos kampeliu. Lavos užpiltas uostas tapo nepakartojama užsieniečių atrakcija, kur susiformavo natūralūs Atlanto skalaujami baseinai - dėl vandenyno mūšos čia maudosi tik drąsiausieji. Tačiau per atoslūgį, mažai banguotą dieną, šie baseinai vilioja skaidriu vandeniu ir dugne žaidžiančia vandenyno fauna. Aplink juos gali sutikti besideginančius vietinius gyventojus arba žvejus.

Garachico pasižymi tradicine ispaniška architektūra. Romantiškam vakaro pasivaikščiojimui kviečianti krantinė ir vyno taurę siūlantys restoranai, įsikūrę siaurų gatvelių kampuose, sukuria jaukaus, bet gyvo miestelio įvaizdį. Centrinėje aikštėje esantis įspūdingas bažnyčios bokštas nuolatos žvelgia į kavinėje bridžą žaidžiančius vietinius ir į amo netekusius turistus.

Nors mes čia lankomės nebe pirmą kartą, tačiau šį sykį stengėmės pamatyti miestelį poilsiautojo akimis. Mums pavyko atvykti čia besileidžiant saulei - džiaugėmės puikiais vaizdais ir atsirandančiais šešėliais.

Kai aplankysi Tenerifę, nesvarbu, kur apsistosi, bet Garachico pamatyti privalai. Šis iš pelenų prisikėlęs miestelis yra tikras šiaurinės salos dalies simbolis.